Mhm... Vakaryktis info apibendrinimas.

Pirmadieni persikrausciau pas lietuves ir ten pat gyvenanti brita Riki (Mergos ji vadina suniuku. Matot, vardas kaip lietuvisko dvarniaskos). Siaip nepasakyciau, kad labai patinka man sitam karavane. Tas lietuviskas negatyvumas.. Atrodo, joks judesys nepraslys pro Lauros ir Jurgos akis. Ne tik, kad nepraslys, bet ir nebus palydetas atitinkamos mimikos ar kokio grazaus lietuvisko zodzio. Aisku, buna ir as mintyse pagalvoju: “nu, ka cia darai?”, “proto netekai?” ir pan., bet kazkaip supranti kiekviena, jo labiau, kai paglvoji, kad ir pats nesi visiskai normalus :D Juo labiau, man visi cia idomus, grazus ir faini. (Apart to naujo lenko, del kurio turejau issikraustyt is senojo karavano, bet cia jau kita istorija).
Tai va, daug geriau buvo gyventi su 2 lenkais. Tom(ak)as turejo gabuma isrinkti gera filma vakaro pabaigai. Siaip ne itin gerai kalba angliskai ir del to jaute kompleksa, kol viena diena turejau su juo dirbti ir man reikejo, kad jis paaiskintu, ka daryti. Paklausiau. Jis pabande kazka pasakyti, pradejo. Uzsikirto ir sako – nemoku. Tada isreziau: Moki. Tik pasistenk. As suprantu, ka sakai, tik tu kalbek. Paspyriau ir viska man puikiai isaiskino. Matot, beveik geroji feja esu :D
Na, ir apie kita: Voitekas – dirbo barmenas, arbata skania padaro :D, siaip visokiu prieskoniu i maista pasiulo... Va su juo tai duodam diskusiju apie Vilniu, Lenkija, Hitleri ir panasius dalykus, platesniame rate vadinamus istorija+politika. Labai linksmas, pazvengiam is bajeriu vienas kito, pasidubasinam.
Uztenka cia pagyros zodziu polish’am. Dabar apie senaja ju karta. Atvaziavo tas senis... Todas lyg. Susiraukes kaip sikna, nei sveikinasi, nei ka. Apverte visa karavana (senuosius mano namus) aukstyn kojom. Toma is jo kambario isvare, mat nori vakarais telika paziureti, kad jam akys isvarvetu, bjaurybei. Spyna idejo durysna. Img, 3 zmones gyvena, o jis jaucias privilegijuotas – rakta turi, ka nori leidzia, kada nori neleidzia. Kol dar ten gyvenau vis Rikis ateidavo pas mus pasedet, dabar jau, ziurau, pusrycius cia valgo :D
Sian, kol tas senis taise savo masina, o Tomas buvo pardej, sedejom tam karavane as, Voitekas ir Rikis. Paziurom per langa, ar senis negrista ir toliau filma ziurim. Sutemus (apie 10 p.m.) jis parsirado. As tyliai Rikiui: “let’s go, while we’re alive”. Tas: “I want to see what happens”. As (griztai): “You’ve already seen this film a hundred times before”. Jis: “Ok, ok…” Tyliai susirinkom smutkes, atsisveikijom ir issinesdinom.
Dabar biski apie darba. Darau viska nuo sudo malimo iki lempu taisymo :D Rimtai, vakar sutaisiau 30 saules energija siurbianciu lempuciu. Tiksliau, is ryto sefas liepe jas isardyti ir su lituokliu nujamt kazkokius laidukus. Padariau per pora valandu. Po to sako – o dabar parodysiu, kaip tas lemputes sutaisyt. Nu, blem, galvoju. Sulauzyt tai moku, bet negalvojau, kad dar ir taisyt reiks. Zo, parode ir paliko. Pabandziau pakartot: nuvalai laiduka, paziuri, kur pliusas, kur minusas, naudoji lituokli, inkisi laidukus, pajami kazkokio metaliuko, laidukus uzlituoji ir nukerpi. Neveikia, nesviecia. Apeme panika. Laimei, pasirode Andreja. Sako, kad degtu, reikia uzdengti kvadraciuka, kuris spindulius gaudo. Uzdengiau ir dega. Is tos laimes padariau dar 2. Jau ir pietu pertrauka priartejo, bet bosas atejo patikrint, pazet kaip sekasi elektrikei. As ten sypsaus, matai gaunasi man, veikia. Rodau, pilna pasididziavimo, kad per 40 minuciu 3 padariau, o jis ziuri... Sako: “What a mess”. As: “But it’s working. Isn’t that the most important?”. Gero nelauk… Sako, gerai, as sutaisysiu, tau bereiks susukti varztukus. Na, kaip nori. Tavo zodis, man isakymas.
Kaip matot, liudna cia nebuna. Va ir sian, likus 2,5 valandom iki darbo pabaigos, mus nusiunte geliu karpyt i laukus. Na, ten kazkokiu ypatingu. Tipo, ju avys est negali, tai reik pasalint. Isvarem su mergom. Ka, valanda ir pabaigem. Einam namo is leto, koja uz kojos velkam, ziurom Voitekas su masiniuku sustojo, kazka saukia, kad paves. Mes sakom – ne, nereikia. Mojam patenkytos. Tas neistvere ir arciau privaziavo. Sako, Peteris liepe su jumis i kalna nuvaziuot, akmenu parinkti. Va tau ir dieno pabaiga. Kai iki pietu valai viena dusa, po pietu pabaigi ji valyti, tada iseini i laukus geliu skint, tikrai nesitiki tokios ispudindos d.d. pabaigos. Et, sosokom mes i ta masiniuka. Nuvaziavom, pasikrovem. O isvaziuot nebegalim. I kalna neuztempia priekabos. Pabandem biski iskraut. Ne is vietos. Jau ir dabo valandos baiges... As lietuviskai panom sakau: “jei nukabintume ta priekaba, tai bent namo grizt galetume” ir an tu mano zodziu Voitekas: “let’s take the trailer off”.
Gerai, man ryt anksti keltis, dziaukites tokiais ispudziais. Ta-ta.