Gal 14. Nesvarbu.

1ieni puse dienos prasitrynus namuose, nusprendziau islekti i miesta. Turkas jau buvo pabaiges savo darba, bet kartu jo nesivedziau :D
Nuvariau i Imperial War Museum ir pratupejau ten geras 3 valandas, beveik iki pat uzdarymo.
Ispudziai:
nerealu. Jei kas kada zada varyti i UK, Londona, tai mano patarimas butu: neikit i Tiuso, eikit cia. Visu pirma, muziejus for free, o pamatyti gali tikrai idomiu dalyku, pamastyti ir siaip.
2a, yra begale eksponatu ir viskam apziureti reikia daug laiko. Man 3 valandu neuzteko. Iseksplorinau tik 1aji ir 3 + 3,5 aukstus. Pirmajame - tankai, povandeniniai laivai, bombos ir kitos gynybos priemones, naudotos 2juose Pasauliniuose karuose. Kituose, Hitlerio kelias i sekme ir zydu genocidas, getai, koncentracijos stovyklos ir kitos aktualijos.
Gali prisiziuret filmuku (vaizdines medziagos), pasiskaityt, jei neturi jokios nuovokos, kas, kaip vyko ir kodel ten tuos zmogus kankino.
Prisiziurejau, isgyvenusiu zydu liudijimu apie tuos laikus. Vienas diedukas sake: "dabar kai nueinu i baznycia (kad ir kaip ten tas ju pastatas vadintusi) daugiau medituoju, nei meldziuosi. Kodel? Dievas neispilde mano maldu, kai buvo sunkus laikai, maciau, kaip mire mano tevai, draugai etc. Taciau tiketi nenustojau." Na, galvojau, zmones tokius kanciu kelius praeje turetu biski paprotinget, gi ne piemenys, gyvenimo su kaupu mate. O, pasirodo, ne velnio. Imkit, vaikai, pagaliuka ir uzmuskit ta zyduka.
Beje, tame muziejuje Lietuva nusvito visomis vaivorykstes spalvomis (ne, apie musu salyje gyvenancius gejus ten neuzsiminta). Vienoje vietoje buvo pakabintas issamus nuzudytu zydu skaicius tam tikroje vietoveje (pvz.: Kauen-Fort VII, Babtei, Rassainiai, Uteba, Wendziogala (kaip jums musu miestu pavadinimai, isversti tarptautinei publikai?)). Viena brite bobute sustojo prie tos lenteles ir man befotkijant paklause, apie kokia sali cia kalbama. As pasididziuodama istariau skambu gimtines pavadinima :D O ji taip abejingai: "never heard of this country". Na, matyt, kokius pastaruosius 12 metu (ar dar daugiau, nuo pirmuju emigrantu kartu daugybes apsivogimu) sedejo ikalinta namuose, be jokiu ziniasklaidos priemoniu ir pasaliniu akiu bei lupu.
Beje, trainiojosi ten ir tu mylimuku zydu. Barzdikes, kepurytes - neatpazinti neimanoma. Gaila, tarpusavy jie angliskai nesisnekejo, tai negalejau susivokti, kaip jie vertina siuos istorinius ivykius.
Geriausios perskaitytos frazes: "Don't trust a fox upon the heath or a jew upon his oath" (cia auklejamosios knygutes vaikamas pavadinimas. Sakyciau, pernelyg israiskingas. Toki perskaicius gali knygos net neatsiversti, jau aisku apie ka bus kalbama, kam gaisti su teorija, galima iskart sokti prie praktikos) ir antroji: "The world seemed to be divided into two parts - those places where the jews could not live, and those where they could not enter" (sia, bijau sumeluoti, uzrase kazkoks pasipiktines zydas).
Baigsiu tuo, kuo ir pradejau (Gabnys butu patenkytas) - verta pamatyti.
Tiesa, vos nepamirsau. Stai, galite pasiskaityti britu poziuri i Keistaji kara (tikiuosi, visi mes zinome, kas tai yra?):
"Hitler invaded Poland on 1 September 1939. Two days later, Britain and France declared war on Germany. The second World War had begun.
Mano akimis, tai kazkas panasaus i rusu atsisakyma pripazinti Lietuvos okupacija. Istorijos perrasymas. O musu neispruse anukai po n metu uzsuks i si muzieju ir galvos: "O, tie birtai nuo amziu amzinuju buvo tikri pasaulio gelbetojai, tvarkos sergetojai, nekaltuju gynejai ir t.t."
Ate.