Nauja vasara - 1 diena

Anglijoj karsta! Nezinau, gal cia tiksliai tas globalinisatsilimas, apie kuri visi taip mego pasneketi, bet britai ir ne tik dabar gerai svyla savo uzpakaliukus. O va as per si visa karsti grudausi iki Daliaus namu su traukiniais ir underground'u. Viskas tvarkoj, aisku plana turejau kaip, is kur ir kuria kryptimi judeti, todel buvo gan paprasta. Tik tas lagaminas, sveriantis +- 24kg sioj vietoj buvo menkas malonumas. Bet britai gi zmones malonus esti - laiptais mielai mano milzina patampe. Tik jau pasiekusi galutine stoti - Grants Hill - puoliau ieskoti Daliaus duotu nuorodu, kurios, skaitant Lietuvoj - atrode suprantamos ir aiskios, taciau kai pamaciau, kaip viska praktiskai igyvendinti... Galvojau, sita stotis bus tokia, kaip prie Agnes ir Arunciaus (Bellingham) - kur vienas iejimas ir isejimas tas pat. O cia - eik kur sirdis geidzia, prasikeikiau, kad aizetkes neturiu. Vargais negalais issikapanojau is tos stoties, vadovaudamasi savo moteriskaja intuicija, kuri nurode visiskai nepasiteisinusia krypti. Grizau atgal, tikedamasi rasti bant menkiausia zemelapi, kuriu visuomet buna pilni pakampiai tuomet, kai ju nereikia. Kol akimis varsciau visus lankstinukus stende, pripuole prie manes stoties darbuotojas. Ne tik zemelapi gavau, bet dar ir numeri jo. Pasiule drinks'u nusivesti.
Geriausia pokalbio dalis:
-Where are you from?
-Try & guess.
-America?
Net nezinau, polishe geriau buti, ar amerikiete, tai prisipazinau is Lietuvos eanti. Gavus dar nurodymu Daliaus namus visai lengvai radau. Cia be jo dar gyvena lietuve is Svencioniu (berots) ir ciuvakas is Malaizijos. Abu couchsurf'eriai. Va ir atskira kambari turiu, gerai chebra isikurusi, jaukiai, paprastai. Va cia man berasant ir Dalius grizo. Malaizijietis ruosia vakariene. M, maistas! Vsio davaj, chebra!