Sopingai ir mados

Pirmoji nuotrauka ne itin gerai atspindi diskauntu nualinto sopingo kasdienybe, bet vis sis tas :D faktas, kad parduotuvese blykscioti negalima, taigi, pykstelejau kol nieks nemate.

O antroji... Nezinau, ar cia dar bereikalingi kazkokie komentarai. Nusipirkau visu rusiu po viena :D

Senasis skrydzio laiskas

Na ka turiu dar daug grazaus laiko iki skrydzio.
Norejau parasyti atsisveikinimo laisku, bet
prisijungiau prie neto ir snipstas. Gmail‘o
neatdidaro. Ir jokio kito saito. Rodo connected ir
greiti gera, bet no signal strenth. O kompas irgi
greit issikraudinëja. Panasu, kad visai nenori,
kad su juo zaisciau..Dar va pabaigsiu cia porà zodziu parasyti ir
varysiu kvepintis i Duty Free! Daug cia vartu
mes turim, kai tada i Kebabus skridom
apsimiegoje tai nk nemaciau.. Kaip Aurius sake: kai skrisiu 17 karta tai jau
mama nepergyvens. Na ka – man liko 14.
Tiesa, 15, nes Anglu zemes dar nepasiekiau.
Laikas atsisveikinti (Isgeriau kavos ir noriu
sysiuko).

Sudiev, Lietuva!

Nesakau pasiilgsiu del 3ju priezasciu:
Labai banalu ir nuvalkiota,
Ne ilgai ten busiu,
O svarbiausia – net neketinu nieko pasiilgti :D

Hey, Brits, I‘m comming!<3

Sesta (ir kada as pasimesiu tarp tu skaiciu??)

Sina visa diena prabuvau namie.
Pirma del to, kad 7ienis, zmoniu visur butu kaip grybu po lietaus Dzukijos miskuose.
2a, sumasciau savo ispudzius i kruveles sudelioti.
3ia, tingejau kazkur eiti. Net persiredyt normaliai nuo ryto nepasivarginau.
4a, pagalvojau, kad irnamie galima laika puikiai praleisti. Va, su vaikais pabendravau. Jiem lygiu ner (nykstys i virsu).

Kadangi nieko neiprasto nenuveikiau, tai ir aprasyt nera labai ka. Va, vakare zejom Vokieciu - Ispanu fule. Tikejaus, kad Vokietija pasieks Hitlerio laiku galybe, bet tie ispanai... Susilazinau su Dovainiu, kas laimes, tai dabar turesiu jam siurpriza koki padaryti. Gailiuos, kad is namu zaidimu nepasiemiau. Galejau Alias bent atvezti.

Tiek tu naujienu.
Labanaktis.

Penktoji, arba Notiing Hi(e)ll

Vakare susigalvojau, kad noriu nuvaryti i Notting Hill'a. Turkas nupasakojo, kaip ten papulti, viskas atrode daug maz aisku. Skirtumas buvo tas, kad 6ieniais traukinys nevaziuoja Elephant & Castle stoti, nuo kurios nuvaziuoti butu paprasta kaip... (nu, supratot :D ) As, aisku, biski pagrybavau, bet galiausiai pasiekiau savo tiksla. Autu reikejo vaziuoti apie valanda (tiek, kiek trunka kelione Vilnius - Jonava arba 7.20 Tverecius - Lukiskes - Tverecius).Va, siek tiek apie N.H.: ...neturiu zodziu. Be galo grazu. Turekit omeny, kad bludijau po gyvenamuju namu gatveles, ne supermarketus. Jeigu noreciau gyventi Londone, tai uzgrobciau namus N.H. (tikraja zodzio uzgrobti prasme, nes jauciu, kad kainos ten...)Vakare su turku varem pas jo draugelius, kurie skvotuose gyvena (ir, kaip supratau, nk uz tai nemoka). Na, vaizdas kraupokas, bet langai plastikiniai :D Siaip, jei butu sutvarkyta bent minimaliai, tai butu geriau nei pakenciama. Susipazinau su "vienu pirmuju Vilniaus panku". Mam, sake, kad zinosi - Varveklis. Dave man knyga paskaityti apie ju launyste - "As ir Atsuktuvas" (Neriaus Peciuros). Va, pusryciaudama pradzia paskaiciau - visai neblogai parasyta. Tai laukiu nesulaukiu kada galesiu ja suryti :DO, atejo Aruncius, nori muzikos is mano pc prisipumpuoti. Baigiu.

Ketvirta

Vakar buvau Covent Garden'e. Per Turko breika susitikom, biski pabuvom kartu, o siaip daugiau pati patyrinejau. Ten - seniai ikurtas turgus, gatves artistu pasirodymai ir siaip jauki, miela aplinka.

(Istrauka is vieno gatartisto publikos apsildymo: "is there anybody from america? (suksniu pliupsnis) are you here on holiday, or just learning the language?").

Turkas pasiule nueiti i muzikos parduotuve. Isivaizdavau musu Muzikos Bomba ir galvojau - ko as ten busiu nemaciusi. Bet kai nuejau... Praleidau gera pusvalandi ir tai isejau daug ko neaupziurejus. 3 aukstai muzikos gerbejams. Nusipirkau knyga "The lost Tribes of POP" - linksmai apie ivairius muzikos stilius. Dar tadien vaziavau i Camden Town'a (2as apsilankymas panku rajone), bet buvo labai daug turistu, uzkniso su visais siknom trintis :DTiesa, is namu isejau su basanoskem, o Covent Garden'e pradejo lyti. Nei skecio neturejau. Ramino tik tai, kad buvau ne viena tokia linksmuole, sokinejanti per balas. Vos nukritus pirmiem lietaus lasam, visu rankose stabuklingai atsirado laikrast-lietsargiai.Vakare, jau gristant namo, uzsukom i Polish parduotuve (lenku, lietuviu ir biski latviu). "Gera Vodka" - 15 svaru. "Kalnapilis" - 1,70, panasiai kainavo ir litras kefyro. Zurnalai "Laima", "Ieva", pavertus i litus - 2,5 - 3 kartus brangesni. Prigriebem tik nemokama laikrasti Lietuva UK.Vakare (greiciau nakti) visi zaidem ta LT zaidima, kur atveziau. Visai linksma buvo. Klausimai kai kurie tai ohoho, kitus galima ismastyti, o like - juoku darbas. Pasakykit, kas geriau - nezinoti, kur yra Dzukija, ar kas parase LT himna?

Gyvenimas

Aruncius iesko maisto :D

Turkas

Regimieji ispudziai

Trecia (is normaliosios serijos) + 0,5 blondines pamastymai

Siandien ryte su Turku isvarem i Londono centra. Pravarem pakrante per visus n ten esanciu tiltu. Labiausiai isimine TATE galerija. Varysiu kuria diena ten daugiau laiko praleist, nes dabar tik apsizvalgem aplinkui. Po tokio trumpo (?) pasivaiksciojimo vaziavom i panku rajona (pavadinimas? et...) Ten turgus jegiskas. Ir neisivaizduokit dabar gariunu ar kalvariju :DTai jau turiu 2 labiausiai man patinkancias vietas ir 2 pasizadejimus sau, kad dar ten apsilankysiu.Grizom 6.20 p.m. Drybsau ant lovos ir rasau siuos negausius memuarus i savo HP'iuka. Kai pagalvoju, kad reiks juos perkelti i kita pc ir dar papublikuoti... Taip tingiu.
Dar pora minciu, kurios niekaip neigaudavo matomo pavidalo:Kiek pastebiu, viskas pritaikyta invalidams (turiu omeny fizine, ne protine negalia >D ). Ne veltui Vilniuje kabejo aki reziancios socialines reklamos, kur biciukui, sedinciam vezimely, prie rato prikabintas svarstis, kelia tveria stop zenklas, o bukiesiems dar ir paaiskinta: "negalia yra kliutis". Lietuvoje negalia ne tik fizine kliutis, invalidumas suprantamas kaip kazkas, ko "normalioji" visuomene netureturetu matyti. Per tris dienas cia gatveje maciau ne viena zmogu rateliuose, kuris nekompleksuoja del savo negalios, o gyvena su tuo. Ir tai yra nuostabu. Iejimai i parduotuves, perejos - ne musu laipteliai, o zemejantys slenksciai. Jei kur yra laiptai, apsidairius gali pamatyti ir lifta neigaliesiems. Gyvenk ir dziaukis.
M, vis taikau progu pakalbeti angliskai, todel taip ir noriu viena daugiau vaikscioti, vazineti, ziureti, o ne su palydovais :D Galvoju, gal reik per couch surfinga ten pasiieskot kokiu britu, kurie kompanija galetu palaikyti. Manau, padorus ten zmones turetu buti (mam, tik mociutei sito nerodykit, dar prades panikuot, kad su kazkokiais nepazistamais valkiotis ketinu).
Ir galiausiai - apie britiska mandaguma arba is ko atpazinti city guest: jei zmogus grudasi i auta, traukini etc - jis ne B. Jei uzmynes ant kojos, nejuntamai prisilietes ar lenkdamas gatveje nepasakys: "sorry" - jis ne B. Na, mintis, manyciau, aiski. Va, grizdami namo su Turku uzsukom i parde telefono saskaitos papildyti. Pardavejas aptarnavo viena zmogu, uz jo lauke kitas. Mes priejom ir atsistojom i eile. Pirmasis apsipirko, o stovejes uz jo mus praleido. Per ta laika, uz musu atsistojo dar pora pirkeju, kuriuos tas vyriskis (jau mums apsipirkus) irgi praleido. Iseidama pasitikslinau (Turkui): "jis siaip neturi ko veikti, ar jam kazkas negerai?" T (lyg tai butu savaime aisku): "Gal zmogus ruosiasi daug pirkti, ar jam reikes kazkokios informacijos". Nebloga filosofija, bet gimtineje su tokia ilgai neisgyvenciau :D

Antra (normali) diena

Turkas paliko savo moba, kad buciau pasiekiama visur ir visada ir beveik ramia sazine isleido mane miestan. Is vakaro aptarem kaip reikes viska uzrakinti, uztrenkti duris ir t.t. Gavau knygute su Londono map’u ir jauciausi pakankamai rami. Visgi, matyt, ne tiek, kad buciau galejusi ramiai uzmigti, todel puse nakties prasivarciau staciom akim.Ryte i kambari isiverze Aruncius, bet buvau per daug apsimiegojus, kad pakelciau galva ir atsibusciau + pamaniau, kad tai mirazas, nes visi suaugeliai zadejo varyti i darbus, o vaikai i mokyla. Sau ramiausiai issimiegojau ir kad namie esu ne viena supratau, kai neatsidare tuliko durys.Aruncius padejo nusipirkti autiko bilieta ir isdumiau i miesta. Vos isedus i autika pagalvojau, kad jau nusigrusiu i koki nepazistama rajona, bet kai vaziavau neturedama aiskaus tikslo, tai mane nelabai jaudino. Dar kiek pavaziavus atpazinau vietas, kur buvom vakar, o tada jau visiskai ramia sirdimi vaziavau toliau. Suradau faina parkeli, biski pafotkinau, po to pasinesiau labiau i rajono centra.Ten surmulys, seilai, dar ir turgus isiveises. Triuksmo ligi valei. Net mp3 i ausis negrudau, visai malonus pasirode tas judejimas.Apvaiksciojau, pasidairiau, susiradau basankes. Per ta laika Turkas spejo pora kart paskambint ir Aruncius pasidomejo kaip kas. Pietavau Makdake. Senas geras cyzburgeris (0,89p). Cia kai rasau, atrodo, nieko gero nenuveikiau, bet laiko buvo praeje gana daug. Grizinedama namo nusprendziau, kad siandiena butu tinkama Catfordo katei iamzinti, kad zodis taptu kunu islipau anksciau, nei man reikejo. Veliau, sulaukus savo auto vel tesiau grizima namo. Bet i Turko moba paskambino kazkokia boba ir kol su ja snekejau pravaziavau reikiama stopa. Tik ziura, kad jau kazkas nepazistamo aplink. Biski susimeciau – galvoju, cia dar nepazistama ar jau nepazistama. Siaip ar taip nusprendziau islipti. Gatvej dar karta isitikinau, kad savo tiksla praziopsojau. Tada vel i auta, griztam. Taigi, namus pasiekiau beveik be nuotykiu.Vakare ziurejom Turku – Vokieciu futbola, su Goda ir Dovainiu susibiciuliavom. Ziauriai mieli vaikai, labai idomiai sneka :)Cia tokie jau susiguleje ispudziai. Kas dar (ne)gero – laukite tesinio.

Miestas!

Pirma normali diena

Na, pirma dienos puse praleidau cia berasinedama. Po to siek tiek dar pasitrainiojau po namus ir vareme i parduotuve. Ju gi masinos nesveikos! Atsisedau i gala, ziuriu, blemba, vairo nera :D Jei rimtai, tai tikrai buvau pamirsusi, kad jie taip idomiai vairuoja.

Grizus Agne buvo paruosusi nuostabius pietus. Seniai buvau taip skaniai valgius. Net dabar gera pasidaro prisiminus!

O veliau vareme autikais pavazineti. Na, bent man ta kelione neturejo jokio kito tikslo. Autikuose zmones dusta kaip ir LT. Skirtumas tik tas, kad ten nedvokia. Na, ir, kad dauguma ju dviauksciai. Ir kad ilipus turi nuskenuoti bilieta, o pries islipant paspausti mygtuka stop. Ir kad zmones ten vazineja visokiu spalvu, visokiu akiu ir t.t. Na, kaip matote, skirtumu beveik nera :D

Neseniai grizau is tos keliones. Isvaziuodama vaikams pazadejau, kad grizus pazaisime ta LT zaidima, bet pavargau... Amzius nebe tas, senatve dvelkia :D

Ryt bus mano laimes valanda. Leis mane viena i miesta! Tai jau pripyskinsiu kadru. Tik reik nepamirsti fotika pakraut (kas sukelia nemazai problemu, kai ju rozetes su extra apsauga).

Siaip visi labai rupinasibet as pripratus daugiau savarankiska ir impulsyvi buti. Tai siek tiek keista. Bet keista ne blogaja prasme. Kol kas viskas nuostabu, nieko nepasiilgau (se jum, skeptikai :D )

M, prie musu gyvena turkai. Nekantrauju susidurti su jais akis i aki. Sian kieme sedejau, klausiau ju melodingu balsu ir bandziau prisiminti, ko mane Kebabu saly moke. I galva lindo dazniausiai vartoti zodziai (keiksmazodziai), bet veliau ir daugiau fraziu prisiminiau.
Vienas is galimu dialogo variantu:
As: Merhaba!
Turke(as): Merhaba.
A: Baba naber? (Kaip laikaisi, seni?)
T: (jei netrenkia i snuki, o supranta ir pateisina mano skurdzias kalbos zinias): Ayvala. (suprask, gerai)
A: Kac para? (Keik kainuoja? ir nedviprasmiskai zvelgiu i ispudinga krutine arba bicepsus, tricepsus ar keturcepsus. O tada jau begu. Uztrenkiu duris, uzkalu langus ir laukiu rugsejo 2osios)

Tiek siam vakarui.
Labanakt, Vilniau. Saldziu, Lietuva.

Namai

Kad atsirasciau cia, kur dabar esu pakeitem 2 traukinius ir viena autobusa. Traukiniai, m, traukiniai! Nepalyginsi su musiskiais.

Apakau, pamacius kur gyvenu! Nieko geresnio negalejau ir isivaizduoti. Labai grazu, paprasta ir jauku. Agne, Aruncius nerealus. Prasedejom su jais pora valandu, Jonines paziurejom per LTV.
Vaikai lauke manes lovose. Uejau tik susipazinti, kad numalsinciau abipusi smalsuma. Paliko gera ispudi. Mylimukai! Siandien jie isvaziavo i mokykla, tai gal vakare bus proga labiau pabendrauti ir sulosti ta mano atvezta zaidimuka, sokolado apsiryti...

Tika papusruciavau (IMG, pustyciavau!). Valgiau braskes is M&S. Ant kiekvienos buvo po etikete (juokauju, jei ka). Susedom kiemely: as, Turkas ir Aruncius. Paplepejom.

Gerai, lekiu apsirengti, nes dar su naktiniais ir chalatu sedziu :D ir dumsim i miesta.

Nuotrauku kada veliau pridesiu.

Bye, lietuviai!

Atskridau

.Visa skrydi prie manes miegojo nescia ruse. O as taip myzti norejau (cia vis ta lietuviska NesTEA, kuria islakiau aerouoste)... bet nebuvo kaip jos paprasyti, kad pasitrauktu (negi zadinsi nescia moteri (nesvarbu, kad ruse). Zo, islipau is lektuvo ir sekiau paskui visus. Nors siaip laisvai ir pati buciau susigaudziusi - daug uzrasu - ner kaip pasiklysti. Priejom pasu kontrole. Intuityviai atsistojau i eile, kur tikrino moteriske. Issitraukiau pasa, jauciu, kad rankos dreba. Pora kartu iskvepiau ora ir apsiraminau. Jau arteja mano laimes valanda ir matau, kaip kitoj eilej kankina ryskiai nepilnameti keliauninka. Nezinau kaip cia gavosi, bet man tai suteike stiprybes (kas bus tas, bet manes is cia neisspirs). Priejau prie langiuko, pasisveikinau, nutaisiau dirbtine sypsenele (Gabanos stiliaus) ir atkisau pasa. Motera nuskenavo ir klausia:
R U with your family?
No, I'm alone (atkisau leidima). It says that I can travel without anyone to anywhere. But it's lithuanian (ji pagriebe leidima, apziurinejo ir vaidino, kad supranta musu kalba)
Is someone meeting U?
(nu sakes, galvoju. jau kvies dede) Yes, my uncle.
Who is your uncle to you?
It's my mothers brother.
Have you been here before? (Durne, gi matai, kad buvau, tikiesi, kad meluosiu? kol kas reikalai krypsta ne i geraja puse..)
Yes, I have. About 6 years ago...
Are you happy now? (WTF? negi tau rupi?)
Yes, I think...
Ok, you can go.
Thank you! (Eige nasa kudasiu - neduok, Dieve, dar persigalvos)

Bagazo teko palaukti. Susipazinau su lietuvaite, pakalbejom ir tikejomes, kad abieju bagazai nebus dinge ir kad abi prisiminsim kaip atrodo musi lagaminai. Aisku, kai bagazas galiausiai atvaziavo viskas buvo permirke. Angles jame savo lagaminus ir pasislykstedamos tare: "It's wet". Matosi, jos prie tokiu patogumu nepratusios...

Pasiemus savo milzina (melynaji lagaminuka) laiminga dumiu pas dede. Jau maniau visa baime praeity, pagaliau viskas baigesi. Deja, apsirikau.

Einu sau laiminga pro EU vartus,, kurie koridoriuje susijungia su neEU vartais. Prie sienu stovi pikti dedes ir visus nuzvelgineja. Aisku, as pasirodziau potenciali kontrabandininke ir vienas ju mane sustabde. Prisivede prie staliuko (o pyp galvoju. jau kuisis po mano milzina)
Hello.
Hello.
Where R U from?
From Lithuania.
Do you have cigarettes?
Yes, 200.
Only 200?
Yes.
Ok, go girl.
Thank you.

Isejau visa drebedama. Uz varteliu stovejo Turkas. Viskas. Dabar man niekas nebegresia. Tik tas nepakeliamas noras greiciau nesdintis is to aerouosto...